Mano istorija

Galiu teigti, jog šioje sielos egzistencijoje gavau patirti du absoliučiai skirtingus gyvenimus. Pirmasis iš jų buvo pripildytas skausmo, savęs išdavystės ir savidestrukcijos. Tai buvo gyvenimas, atvedęs mane į tai, kas esu dabar.

Jeigu skaitysite šią mano išpažintį, pasiruoškite ilgam tekstui - į tai sudėjau tikrus išgyvenimus ir emocijas. Dalinuosi su jumis savo istorija, kadangi manau, jog yra svarbu pajausti, ar žmogus kvėpuoja tuo, ką daro, ar tai yra tikra ir asmeniškai išgyventa.

Vaikystėje iš aplinkos parėmiau du stiprius įsitikinimus: mano vertė kaip žmogaus yra matuojama tik išore ir rodyti savo jausmus yra silpnybė. Sumaišius tai su vidiniu intensyvumu, troškimu visur ir visada siekti geriausių rezultatų, viskas arba nieko požiūriu, didžiąją dalį gyvenimo buvau vaikščiojanti bomba.

Gavus neigiama komentarą, patyrus atstūmimą ar nesėkmę, neturėjau jokio suvokimo kaip susitvarkyti su intensyviomis emocijomis. Tad nukreipdavau pyktį į savidestrukciją - laikiau sau keliamą emocinį skausmą bausme už tai, kad nesu tobula.

Laikas bėgo ir nesvarbu, ką pasiekiau išorėje, viduje jaučiausi tuščia, defektuota ir neverta meilės. Tačiau tai nereiškia, jog mano gyvenime nebuvo laimingų ir džiaugsmingų dienų. Dažnai tie, kurie kenčia labiausiai, taip pat juokiasi iš visų plaučių - ir aš buvau to gyvas pavyzdys.

Tačiau savo žmogišką „silpnumą“ išmokau užblokuoti ir paslėpti po stipraus, atžagaraus ir sarkastiško žmogaus kauke. Nuneigtos ir neišgyventos emocijos, kaip ir destruktyvi tamsa, vis labiau kėsinosi mane praryti.

Savo asmeninį dugną pasiekiau anksti ir tai buvo pati skaudžiausia, bet ir pati didžiausia dovana mano gyvenime. Sakoma, pasiekus dugną, vienintelė kryptis yra aukštyn - ir aš savo gyvenimo istorija galiu tai paliudyti.

Sužeisti, nemylintys ir negerbiantys savo ribų žmonės pritraukia grobuonis - tuos, kurie siekia pasinaudoti tokia lengvai manipuliuojama pozicija. Taip atsitiko ir man, ne vieną kartą, tačiau vienas iš tų kartų buvo lemiamas.

Tai buvo santykiai, kuriuos galiu prilyginti pragarui Žemėje. Mano paskutiniai savivertės ir savigarbos likučiai buvo metodiškai sunaikinti. Likau atskirta nuo draugų ir šeimos. Viena kitoje šalyje, paleidusi savo karjeros svajones. Patyriau psichologinį, vėliau ir fizinį terorą. Kančia tapo mano pastovia realybe, o mano kūnas stipriai susirgo.

Aš pati to nesuprasdama rinkausi kentėti, nes kitaip tiesiog nemokėjau. Tačiau mano sveikatos būkle parodė, jog privalau keistis - tai buvo mano dvasinio pabudimo pradžia.

Kelias atgal į sielą prasidėjo skyrybomis. Tačiau vėliau sekęs gijimo procesas tikrai nebuvo linijinis: pirmus kelis metus stipriai klupau ir vėl kėliausi. Bandžiau užkišti vidines žaizdas karjeros pasiekimais. Darbas tapo mano priklausomybe ir nesąmoningu būdu susigrąžinti prarastą pagarbą sau.

Tačiau tuo metu į mano gyvenimą pradėjo grįžti seniai pamiršta magija. Tai buvo pasikartojantys skaičiai - po 20 metų pertraukos aš vėl pradėjau juos matyti.

Skaičiai nuo pat vaikystės buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Būdama 6-7 metų per pasikartojančius skaičius gaudavau žinutes. Tai buvo mano intymus ryšys su nematomu, neapčiuopiamu pasauliu. Žinoma, niekas aplink to nesuprato ir rimtai į tai nereagavo. Taigi kaip ir daugelis vaikų, turinčių ryšį su dvasiniu pasauliu, pasąmoningai atmečiau šią dovaną ir nukreipiau savo dėmesį į išorę.

Visgi magija į mano gyvenimą grįžo kita forma. Mano mama susidomėjo numerologija, kai man buvo 13 metų. Puikiai atsimenu momentą, kai pirmą kartą apskaičiavau savo gyvenimo kelio numerį ir gavau skaičių 11.

Tuo metu dar negalėjau suvokti, kad šis skaičius, pasikartojančiai matytas vaikystėje, vėl grįš man suaugus ir žingsnis po žingsnio atves mane į pirmoje numerologijos knygoje perskaitytą misiją - vesti žmones į dvasinį savęs pažinimą.

Pastarąjį gyvenimo etapą sunkiai galiu sudėti į žodžius: tai yra transcendentinės patirtys, perskrodžiančios materialų pasaulio suvokimą. Mano sena versija mirė ir tapo pagrindu tuo, kas esu dabar. Didžiausias pokytis išorėje buvo mesti visuomenės akimis sėkmingą karjerą rinkodaroje ir aklai pasitikėti intuicija. Tai buvo mano numerologijos konsultacijų pradžia prieš ketverius metus.

Viskas, kas įvyko, buvo reikalinga, kad šiuo metu galėčiau mylėti save besąlygiškai, aiškiai suvokčiau savo potencialą ir turėčiau drąsos gyventi autentišką gyvenimą.

Tačiau tai tikrai nereiškia, jog visos mano vidinės žaizdos sugijo, o baimės išnyko. Dvasinis augimas man yra daugiasluoksnis, dinamiškas, visą gyvenimą trunkantis procesas, o ne vienkartinis „nušvitimas“ .

Mano gyvenimo patirtis yra dovana, leidžianti iš tikrųjų suvokti kitų žmonių tamsą, giliausias baimes ir skausmą. Man nereikia tikėti ar netikėti Visata, aš žinau, jog Dievas egzistuoja. Mano konsultacijų vienas pagrindinių tikslų yra padėti žmonėms apjungti dvasinį ir materialų pasaulį, bei tapti sąmoningais savo gyvenimo kūrėjais.

Praeitais metais patyriau dar vieną transformaciją: pačią galingiausią ir giliausią iš visų buvusių. Man buvo parodyta, jog vien numerologija nėra tai, ką aš darau ir turiu daryti. Likimo ironija, jog tai, ką sudėjau į konsultacijų programą Master Transformacija 11:11 dariau visada, bet negalėjau to suvokti kaip aiškaus koncepto. Giliai paslėptos baimės trukdė pamatyti limitus, kuriuos pati ant savęs užsidėjau.

Tačiau viskam yra tobulas laikas. Dar kartą transformavus savo baimes, galiu pristatyti paslaugą, kurios kokybe esu užtikrinta. Šią programą sudaro laiko ir praktikos subrandinta, realius rezultatus atnešanti konsultacijų sistema.

Noriu dirbti su tais, kurie jaučia poreikį keistis, augti ir plėstis. Ne kartą esu girdėjus, jog pas mane į konsultacijas atvedė intuicija, vidinis nepaaiškinamas impulsas. Žinau, jog Visata suveda žmones neatsitiktinai, tad jeigu tavo širdis kviečia susitikti, labai laukiu tavęs konsultacijose.

KONSULTACIJŲ PROGRAMA